- parvažiavinėti
- parvažiavinė́ti žr. parvažinėti 1: Kad parvažiavinė́t[ų] dažnai, tai būt[ų] ramu Str. \ važiavinėti; atvažiavinėti; išvažiavinėti; parvažiavinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
parvažiavinėti
Look at other dictionaries:
atvažiavinėti — žr. atvažinėti 1: Atvažiavinėj[o] čia tankiai ana Ad. važiavinėti; atvažiavinėti; išvažiavinėti; parvažiavinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvažiavinėti — žr. išvažinėti: 1. Kitus metus palikom [namus] išvažiavinėdami Str. Ir prie manę išvažiavinėjo sūnūs Ad. 2. Švnč In pavasarį, prieš Velykas, kap išvažiavinėjau, atejau ir priėmiau Str. važiavinėti; atvažiavinėti; išvažiavinėti; parvažiavinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
